Visi Lietuvos kariuomenės daliniai turės pirmojo asmens vaizdo principu (angl. first person view, FPV) veikiančius dronus, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Taip jis kalbėjo trečiadienį kartu su kariuomenės vadu generolu Raimundu Vaikšnoru Pabradės rajone, Generolo Silvestro Žukausko poligone pristatęs, dronų įsigijimo planus bei jų integraciją.
„Priėmėme sprendimą FPV dronus nupirkti visoms kariuomenės rūšims. Integruojant ir krašto apsaugos savanoriškas pajėgas, ir karo akademiją, ir Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų, kad mes sukurtume tam tikrą dronų ekosistemą kariuomenėje. Iki šių metų galo FPV dronai bus mūsų kariuomenės rankose“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Lietuvos kariuomenei numatoma suteikti įvairaus tipo bepiločius orlaivius, kovinius oro ir jūrų dronus.
Įsigijimai suplanuoti taktiniams ir operaciniams lygmenims, žvalgybai, taikinių nustatymui ir naikinimui.
„Mes negalime atsilikti (...). Anksčiau turėjome kinų gamybos, bet visi supratome, jog mums su jais nėra pakeliui, juos suteikėme Ukrainai ir dabar reikia užpildyto to pajėgumo skyles ir tą mes padarysime“, – akcentavo kariuomenės vadas.
Rugpjūčio pradžioje įvairaus tipo bepiločių orlaivių sistemų įsigijimui spartinti ir šių sistemų operatoriams rengti Vyriausybė papildomai skyrė 20 mln. eurų. Už maždaug 8 mln. suplanuota įsigyti mažojo tipo bepiločių orlaivių sistemų iš Jungtinių Valstijų, už 7,5 mln. eurų – mini tipo bepiločių orlaivių sistemų iš Lietuvos įmonių, 3 mln. eurų – mikro tipo FPV kovinių oro dronų, 1 mln. eurų – jūrinių kovinių dronų. Iki 500 tūkst. eurų skiriama kariuomenei, siekiant toliau organizuoti dronų mokymus, kurti dronų kompetencijų centrą.
Jūrinius antvandeninius dronus planuojama integruoti į Karinių jūrų pajėgų sudėtį.
„Nusprendėme kurti šitą pajėgumą. Tęstuotis, žiūrėti ir lietuviai, kuria gamina, turim įmonių, yra ir kitų šalių įmonės, kurios leis pažiūrėti, kaip Baltijos jūroje atrodo dronai“, – kalbėjo ministras.
Planuojama, kad 2025 metais Lietuvos pramonėje papildomai atsiras bent kelios skirtingos jūrinių dronų gamybos linijos.
Per šių metų pirmą pusmetį Gynybos resursų agentūra pasirašė sutartis dėl įvairių tipų bepiločių orlaivių įsigijimo. Iš Latvijos bendrovės „Edge Autonomy“ įsigyti brigados lygmens (mažosios klasės) žvalgybiniai bepiločiai orlaiviai, iš Estijos gamintojų „Threod Systems“ sutarta įsigyti mini klasės žvalgybinių orlaivių, juos šiuo metu jau naudoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Taip pat pasirašyta sutartis su įmone „Deftools“ dėl mikro klasės (kvadrokopterių) dronų pirkimo.
Didžioji dauguma dronų bus pristatyti šį rudenį, likę – 2025 metų pradžioje.
Šiuo metu kariuomenė yra įtraukusi Bepiločių orlaivių ir priešdroninių sistemų mokymą į šauktinių programą bei vykdo bepiločių orlaivių instruktorių kursus profesinės karo tarnybos kariams.
Dronų apmokymo integracija šautinių programoje turėtų prasidėti rugpjūčio pradžioje, savo ruožtu, instruktorių kursas prasidėjo birželio gale, pasak ministro, tikslas – šiemet paruošti apie 100–150 operatorių.
Savaitės pradžioje Krašto apsaugos ministerija pranešė, jog Gynybos resursų agentūra iš penkių Lietuvos gamintojų perka dronų už 8 mln. eurų. Anot jos, dronai bus perduodami Lietuvos kariuomenei ir Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Lietuvos kariuomenei bus pristatyta daugiau nei 2,3 tūkst. kovinių dronų už 3 mln. eurų, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms – beveik 5 tūkst. tos pačios rūšies dronų už 5 mln. eurų.
L. Kasčiūno teigimu, šiemet dronų įsigijimams iš viso skirta apie 56 mln. eurų.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
