Neseniai pasirodė naujas rašytojos Lauros Sintijos Černiauskaitės romanas „Šulinys“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018 m.), kuriame pasakojama apie aukos tapimą budeliu, sudėtingus suaugusiųjų santykius ir vaikų padėtį jų sukurtose situacijose, kai tenka tiesiog išbūti arba pranykti juodoje šulinio akyje.
Autorė teigia: „Tai tema, kurią norisi ne gvildenti, bet glostyti. Išglostyti iš jos visą blogį, kad grįžtų atgal į pragarą ir daugiau nesiteiktų mums rodytis. Tik kad galėtum glostyti, turi nuplėšti prikepusį tvarstį, perpjauti pūlinius, išvalyti, dezinfekuoti. Tai nemalonus, sunkokas darbas. Bet po jo telieka sveikti.“
Muzikantai Lietuvoje mažai bendrauja, bijo pasipasakoti, nesikeičia informacija. Muzikos salė knygų mugėje, ko gero, vienintelė vieta, kur galima visus sutikti ir pabendrauti, LRT RADIJUI sako muzikantas Andrius MAMONTOVAS. Kaip teigia jis, kai kurie žmonės skaičiuoja jo albumuose pavartotus žodžius: „Tiesą sakant, tai man tapo savotišku iššūkiu ir dabar, kai rašau dainas naujam albumui, sukūriau sau taisyklę – nepavartoti žodžio „dangus“.
Gražina VERŠINSKIENĖ
Jau būdama ketverių Anželika Petrusevičienė slapčia nešė maistą iš namų beglobiams ir lauke vargstantiems kaimynų šunims, o šiandieną ji globoja organizacijos „Kaimo grandinė“ gyvūnus. „Tiems gyvūnams atiduodu ne tik daug laiko, bet ir daug širdies, todėl kiekvienas išsiskyrimas yra sunkus. Kas kartą su gyvūnu, atrodo, išvyksta ir dalelytė manęs“, – sako A. Petrusevičienė. Tiesa, pašnekovė apgailestauja, kad ne visi gyvūnai randa taip trokštamus namus, nors tiki, kad kai kuriems tiesiog reikia sulaukti savo žmogaus. 
Klaipėdoje gyvenanti aktorė, režisierė Virginija KOCHANSKYTĖ, automobiliu raizganti šalies miestus, miestelius ir kaimus, kuriuose pristato savo kūrybą, prisipažįsta naujai atradusi Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą.
Gražina VERŠINSKIENĖ
Gražina VERŠINSKIENĖ
Praėjusią savaitę, per maldų už krikščionių vienybę aštuondienį, viename Lenkijos sostinės knygynų susitiko katalikė ir ortodoksas. Gintarui Sungailai, teologijos bakalaurui ortodoksų dvasinėje seminarijoje, Varšuvoje, – dvidešimt šešeri. Prieš tai jis studijavo filosofiją ir religijos studijas Vilniaus universitete. Man pasisekė, kad tądien po iškilmingų Viešpaties krikšto pamaldų pašnekovas turėjo kelias valandas laisvo laiko. Galėjau pakamantinėti ne tik apie jo kelią į Ortodoksų Bažnyčią bei kunigų seminariją, bet ir ekumenizmą, kurio Gintaras negiria, nors mūsų pokalbis buvo kuo ekumeniškiausias.
Fotografuoti moka beveik kiekvienas, o kurti fotografijos meną reikia dar ir talento. Šis pasakojimas – apie tokį žmogų ir jo pašaukimą.
Antradienį Tirkšlių seniūnijos Lėtenių kaime 100 metų jubiliejaus proga „Sodros“ bei valdžios atstovų pasveikinta Stanislava Lementauskienė. Mažeikių rajone tai antrasis gyventojas, šiemet kartu su atkurta Lietuva švenčiantis 100-ąjį gimtadienį. Sausio 16-ąją pasveikintas Mažeikiuose gyvenantis šimtametis Juozas Vaitiekus.
Seserys Jūratė ir Vilma Samulionytės savo dokumentinėje juostoje „Močiute, Guten Tag!“ asmeniškai, atvirai, ir papokštaudamos, ir susižeisdamos mėgina skleisti savo vokietės močiutės gyvenimo istorijos uždangą. Pačios tapusios šio kelio filmo personažėmis, menininkės kalbina artimiausius šeimos narius, norėdamos sužinoti visą tiesą. Interviu su seserimis Samulionytėmis – apie tai, kur atvedė ši dramatiška ir jaudinanti kelionė.
„Opera bus ne apie prūsus. Prūsų vietoje gali būti lenkai, žydai, musulmonai, krikščionys, eretikai… Tai istorija apie skirtingų kultūrų, pasaulėžiūrų, tautų, požiūrių, filosofijos susidūrimą“, – savitą požiūrį į chrestomatinę Herkaus Manto dramą atskleidžia režisierius Gediminas Šeduikis, šiuo metu Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre režisuojantis Giedriaus Kuprevičiaus operą „Prūsai“. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui dedikuota premjera įvyks vasario 17 d. Klaipėdos kultūros centre Žvejų rūmai.
Aktorė Larisa Kalpokaitė sausio pabaigoje švenčia gražų jubiliejų ir šia proga vasario 3 d. 18.30 val. kviečia į susitikimą Vilniaus mažajame teatre, kur vys jos romansų ir dainų vakaras „Mūs benamės sielos...“.
Tėvų skyrybos vaikų darželyje neatrodė didelė problema iki to momento, kai mūsų grupė gavo užduotį nupiešti šeimos medį. Man, šešerių metų vaikui, turinčiam, švelniai tariant, nestandartinę šeimą, tai buvo gana sunkiai įkandama užduotis. Tas medis net nebūtų apsiribojęs vienu kamienu. Tiesiog ne šeimos medis, o šeimos krūmai.
103-iojo gimtadienio sulaukusi senolė gyvena Vievio seniūnijoje Pylimų kaime (Elektrėnų sav.) kartu su dukros Teresos šeima. Sukaktuvininkė kilusi iš keturių vaikų šeimos, broliai žuvo kare, o sesuo mirė 91 metų. Genoefa užaugino dukrą, sulaukė dviejų anūkų ir keturių proanūkių.
„Mums skirta tiek daug – tik turėkime akis tai pamatyti, širdį – pamilti ir rankas – viską apglėbti. Darykime, ką galime, priemonėmis, kurias turime ir ten, kur esame“, – teigia Brigita Momgaudienė, Mažeikių darželio-mokyklos „Kregždutė“ direktorė, teigdama, kad meilė artimam – didelis dalykas, skatina pastebėti mus supančius žmones, tiesiog juos mylėti. Gyvenime rasti daugiau pozityvumo, daugiau šypsotis, apglėbti kitus atjauta, dėmesingumu, pagarba. Interviu su ja.
„Būdama dešimtokė, bėgimo rungtyje užėmiau 4 vietą Lietuvoje. Tada pagalvojau – pasitreniruosiu mėnesį ir pasižiūrėsiu kaip pagerės rezultatai. Tas mėnuo tęsiasi jau beveik 13 metų“, – sako lengvaatletė Vaida Žūsinaitė, kuri dabar per metus nubėga apie 7 tūkst. km. Bėgimo entuziastų socialiniuose tinkluose mėgstama sportininkė atranda laiko ir kitam savo potraukiui – karybai.
Jie vis daugiau darbų atlieka už žmones ir, neabejojama, visiškai įsilies į kasdienį gyvenimą. Jau dabar jų konstravimu noriai domisi ne tik profesionalūs inžinieriai, bet ir studentai. Praėjusių metų pabaigoje KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) studentas Giedrius Liaučys dalyvavo sumo robotų varžybose Japonijoje ir pateko tarp geriausiųjų pasaulyje.
Panevėžio rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą suteikti Panevėžio rajono Garbės piliečio vardą Panevėžio vyskupui emeritui Jonui Kauneckui.
Nutrūktgalviškus triukus atliekantis Vygintas Mažeika sportu susidomėjo dar vaikystėje. Šiuo metu vaikinas veda akrobatikos treniruotes, užsiima filmavimu, montavimu, fotografija. Vaikinas sako, kad būtent sveikas gyvenimo būdas padeda išlaikyti jėgas tokiam aktyviam gyvenimui.
Tik įžengus į Irenos Dulkienės butą pasitinka visas būrys katinų – vieni besikarstantys sienomis, kiti prigulę sekcijoje, treti pasislėpę virtuvėje, paskutiniai suradę vietą dėžėse. Prieš septynerius metus jų gal per 4 000 buvo. Kaip jie telpa tokiame nedideliame vieno kambario butuke? Ogi tai kolekcininkės sukaupti daiktai, kurių kiekvienas turi akcentą su katinu. O tikras katinas buvo tik vienas, išėjęs į katinų vaivorykštę prieš 10 metų.
Kaskart atėjus naujiems metams, dažnai žmogus pasižada sau siekti įvairiausių lūkesčių, svajonių, dar niekada neišbandytų patirčių. Kai vieni apie pasižadėjimus ir tikslus galvoja tik metų sandūroje, kiti stipriai jų įsikabinę laikosi kiekvieną akimirką. Giedrė Žulpaitė yra būtent toks pavyzdys. Aktyvi ir visada veiklos kupina mergina sutiko pasidalinti sėkmės paslaptimi bei savo pavyzdžiu ir užsispyrimu įkvėpti kitus.
Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas, sporto renginių organizatorius Algimantas Jucevičius (75 m.) dažnai kartoja, kad senatvės žmogaus gyvenime nėra. 60-ąjį jubiliejų jis atšventė 7134 metrų Avicenos viršūnėje prie Kirgizijos ir Tadžikijos sienos, o ir dabar kasdienybė jo visai nepanaši į nurimusią. 
Pagal spalio mėnesį paskelbtą Lyčių lygybės indeksą, Europos Sąjungoje Lietuva užima 20 vietą. Prasčiausiai atrodo politikoje ir ekonomikoje dalyvaujančių moterų rodiklis. Kaip pagerinti paskatinti moteris aktyviau dalyvauti politikoje, susirinkusios šalies politikės ir diskutavome metų pabaigoje Druskininkuose vykusioje diskusijoje „Moteris politikoje“.
Didelę praktiką ne tik mokymuose, bet ir klinikiniame psichiatrijos darbe turintis Mažeikių ligoninės Psichiatrijos skyriaus vedėjas med. doc. dr. 
2018-ieji mūsų šaliai jubiliejiniai – Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio metai. Norėdami padėkoti ir pagerbti tuos, kurie ilgus dešimtmečius dirbo ir kūrė Lietuvą, Savivaldybės vadovai ėmėsi gražios ir prasmingos iniciatyvos – pasveikinti visus rajono ilgaamžius jubiliatus, švenčiančius 90, 95, 100, 105 ir 110 metų sukaktis.
Muzikantė Aušra Paliušė save pristato kaip kūrėją, kuriančią gyvenimą, muziką, santykius, dainas. Jauna moteris sako, kad tokią darną kasdienybėje, kokią jaučia dabar, pasiekti padėjo būtent pakeistas gyvenimo būdas. Dar mokyklos laikais jai buvo uždrausta sportuoti dėl bronchinės astmos, o apie sveiką mitybą kalbų nei girdėjo, nei norėjo klausyti. Tad antsvoris jai ne tik badė akis, bet ir kėlė pavojų sveikatai, gyvenimas džiugino vis mažiau. Kol vieną dieną Aušra atsisveikino su senais įpročiais.
Vis dažniau mūsų puslapio svečiais tampa dar pakankamai jauni mažeikiškiai, o šių metų seriją užbaigia Justinas Barakauskas. Stebina šio žmogaus pasiekimai, savitas požiūris į mus supantį pasaulį bei ieškančio ir kuriančio žmogaus vietą jame, tad be jokios ypatingos įžangos ir ilgų gaišinančių išvedžiojimų tiesiog kalbiname Justiną.
Pirmadienį vykusiuose „Kauno sporto apdovanojimuose“ dažniausiai skambėjo disko metiko Andriaus Gudžiaus vardas. Pasaulio čempionas ir „Deimantinės lygos“ varžybų nugalėtojas susirėžė du apdovanojimus, o dar vienas atiteko jo treneriui Vaclovui Kidykui.
